Palangos lopšelio-darželio „Ąžuoliukas” „Bitučių” grupėje praūžė teminė savaitė „Moliūgo šviesos ir garsai”. Pagrindinis jos herojus – moliūgas. Vaikai jį tyrinėjo, ragavo, virė, žaidė kavinę, o pabaigoje šoko tikroje šviesų ir muzikos diskotekoje.
Vaikai susipažino su moliūgu, jį apžiūrėjo iš išorės ir iš vidaus, čiupinėjo sėklas, lygino jų formas, o paskui darė atspaudus. Iš to ir išaugo visi tolesni atradimai. Kai jau buvo aišku, koks tas moliūgas, kilo naujas klausimas – o ką iš jo galima pagaminti? Atsakyti padėjo į svečius užsukusi zuikutė Nijolė: ji pakvietė mažuosius į žaidimų kavinę. Patiekalus vaikai išsirinko interaktyviojoje lentoje, o tada patys stojo prie puodų – virė moliūgų sriubą, moliūgų kakavą ir plakė grietinėlę. Svarbiausia buvo pats procesas: maišyti, stebėti, ragauti ir džiaugtis savo darbo vaisiais.
Kakavos istorija kavinėje nesibaigė! Lauke vaikai patys sugalvojo „virti kakavą” iš kaštonų. Šis „virimas” truko visą dieną: mažieji naudojo tai, ką rado gamtoje, ir vis kūrė naujus „receptus”. Tai puikiai parodo: ką vaikai išbando savo rankomis, tą greitai paverčia žaidimu.
Ruošėmės ir savaitės pabaigos šventei. Vaikai iš antrinių žaliavų gamino diskotekos kamuolius, klijavo ant jų lipdukus, rinkosi spalvas ir stebėjo, kaip jie žaižaruoja šviesoje. Per šventę šie kamuoliai puošė grupę, tad buvo kuo didžiuotis – juk tai savo rankų darbo dekoracijos!
Ir štai didysis finalas – 90-ųjų stiliaus moliūgų diskoteka! Grupė tapo nebeatpažįstama: mirgėjo šviesos, spindėjo tie patys kamuoliai, skambėjo muzika. Vaikai šoko iš visos širdies, nesivaržė rodyti emocijų ir buvo ne žiūrovai, o tikri šventės dalyviai. Ypač džiugino tai, kad muzikoje ir judesyje savo vietą atrado ir tie vaikai, kuriems įprastose veiklose kartais sunkiau susikaupti ar įsitraukti.
Šventę kūrėme visi kartu. Tėveliai ne tik atėjo apsirengę 90-ųjų stiliumi, bet ir paskolino dekoracijų bei šviesų. Muzikos vadovė taip pat šventiškai pasipuošė ir pravedė muzikos pamoką. Vaikų, tėvelių ir mokytojų džiaugsmas susiliejo į vieną – tokios akimirkos mus tikrai suartina.
Viena veikla natūraliai vedė į kitą. Tyrinėdami, kurdami ir žaisdami kartu, mažieji mokėsi būti savarankiški, kalbėtis ir susitarti, o fantazijos jiems tikrai netrūko. Kiekvienas galėjo atrasti, kas jam artimiausia – ar tai būtų kakavos virimas, ar šokiai.
Taip vienas paprastas rudens moliūgas virto visa savaite atradimų – nuo pirmųjų sėklų iki šviesų diskotekos. O kiek ji atnešė naujų žinių, idėjų ir bendro džiaugsmo!
Parengė ikimokyklinio ugdymo mokytoja Jūratė Kalniuvienė
